LITHUANIAN UNIVERSITY OF HEALTH SCIENCES LUHS LIBRARY REPOSITORY

Skirtingų judesių suvaržymo metodų poveikis patyrusiųjų galvos smegenų insultą pažeistos rankos funkcijos atgavimui

Show simple item record

dc.contributor.author Danikauskaitė, Edita
dc.date.accessioned 2018-05-24T07:43:52Z
dc.date.available 2018-05-24T07:43:52Z
dc.date.issued 2013
dc.identifier.uri http://repository.lsmuni.lt/handle/1/33793
dc.description.abstract Asmenims, patyrusiems galvos smegenų insultą (GSI), dažnai (43 – 69 proc.) sutrinka rankos funkcija. Praėjus 4 metams po GSI, net 67 proc. pacientų nenaudoja pažeistos rankos kasdienėje veikloje. Ieškoma kuo efektyvesnių kineziterapijos metodų pažeistos rankos funkcijai atgauti. Vienas iš šiuo metu aktualiausių kineziterapijos metodų, naudojamų pažeistos rankos funkcijai atgauti – judesių suvaržymo metodas – priverstinis ir ilgai trunkantis pažeistos rankos naudojimas, suvaržant sveikąją ranką ar liemenį. Tyrimo tikslas – nustatyti, kuris judesių suvaržymo metodas - liemens fiksavimo ar sveikosios rankos fiksavimo - turi didesnį poveikį patyrusiųjų galvos smegenų insultą pažeistos rankos funkcijos atgavimui. Tyrimo metodai: Tyrimas buvo atliekamas LSMU ligoninės VšĮ Kauno klinikų Neurologijos skyriuje ir VšĮ „Privati slaugos tarnyba“ slaugos namuose. Tyrime dalyvavo 55 – 75 metų amžiaus asmenys patyrę GSI. Tiriamieji atsitiktiniu būdu buvo suskirstyti į dvi grupes – sveikosios rankos suvaržymo (n=12) ir liemens judesių suvaržymo (n=12). Sveikosios rankos suvaržymo grupės pacientams 2 savaites 5 kartus per savaitę 2 valandas per dieną buvo taikomas sveikosios rankos judesių suvaržymas. Ant sveikosios rankos buvo uždedama pirštinė, o su pažeista ranka buvo atliekami įvairūs į užduotį orientuoti pratimai. Liemens judesių suvaržymo grupės pacientai 2 savaites, 5 kartus per savaitę, 45 – 60 minučių per dieną buvo fiksuojami prie kėdės su diržais, kurie ribojo liemens judesius. Su pažeistąja ranka, pacientai atliko įvairius į užduotį orientuotus pratimus. Buvo matuojama pažeistos rankos raumenų jėga (plaštakos, dilbio tiesimas ir lenkimas, žasto tiesimas, lenkimas, atitraukimas bei pritraukimas), vertinami rankos funkciniai judesiai („Rankos veiksmų tyrimo testas“ (angl. Action research arm test), „Wolf motorinio aktyvumo testas“ (angl. Wolf-Motor test)). Tyrimo rezultatai ir išvados: 1. Taikant liemens suvaržymo metodą, patyrusiųjų galvos smegenų insultą pažeistos rankos raumenų jėga ir funkcija reikšmingai pagerėjo (p<0,05). 2. Taikant sveikos rankos suvaržymo metodą, patyrusiųjų galvos smegenų insultą pažeistos rankos raumenų jėga ir funkcija taip pat reikšmingai pagerėjo (p<0,05). 3. Lyginant skirtingų judesių suvaržymo metodų poveikį pažeistos rankos funkcijos atgavimui po kineziterapijos tarp sveikos rankos suvaržymo ir liemens judesių suvaržymo grupių tiriamųjų statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo (p>0,05).
dc.description.abstract Approximately 43% to 69% of people suffering from a stroke have upper extremity impairment, and 4 years after a stroke, 67% still experience non-use of the affected arm as a major problem. One of the most popular treatment methods is constraint-induced movement therapy, when forced and prolonged using of the affected arm by restricting the non-affected arm or trunk. Aim of the study: To estimate, which constraint-induced movement therapy method is more effective for the affected arm recovery after stroke – the Trunk restraint method or the Non-affected arm restricting method. Research methods: The research was done at the LSMU hospital Kaunas clinics Neurology department and at PI „Privati slaugos tarnyba“ nursing home. Twenty four individuals with stroke of age 55 – 75 were enrolled. Participants were randomly assigned to either the Non-affected arm restricting (n=12) or the Trunk restraint (n=12) group. The Non-affected arm restricting group participants for 2 weeks, 5 days a week and for 2 hours a day were applied non-affected arm restrict. For the movement restriction was used glove, which restricted the non-affected arm movement. For affected arm was applied task-specific exercise. Participants of the Trunk restraint group were seated with trunk motion restrained by a chest harness for 2 weeks, 5 days a week and for 45 – 60 minutes per day. For affected arm also was applied task-specific exercise. For research it was used: measurement of muscles strength (hand, forearm extension and flexion, shoulder flexion, extension, abduction and adduction) and functional arm movements (Action research arm test, Wolf-Motor test). Results and conclusions: After the Trunk restraint method participants in this group showed significant differences (p<0,05) in affected arm muscles strength and functional arm movements. After the Non-affected arm restricting method participants in this group also showed significant differences (p<0,05) in affected arm muscles strength and functional arm movements. Compared the Non-affected arm restricting group participants with the Trunk restraint group participants after physiotherapy no statistically significant differences (p>0,05) between the groups were found.
dc.language.iso lit
dc.subject Galvos smegenų insultas
dc.subject Kineziterapija
dc.subject Judesių suvaržymo metodas
dc.subject Stroke
dc.subject Constraint-induced movement therapy
dc.subject Physiotherapy
dc.title Skirtingų judesių suvaržymo metodų poveikis patyrusiųjų galvos smegenų insultą pažeistos rankos funkcijos atgavimui
dc.title.alternative The effects of different constraint-induced movement therapies on poststroke upper extremity function recovery
dc.type Magistro darbas


Files in this item

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record

Search repository


Browse

My Account