LITHUANIAN UNIVERSITY OF HEALTH SCIENCES LUHS LIBRARY REPOSITORY

Kataraktos ir jos rizikos veiksnių paplitimas tarp Kauno miesto vidutinio amžiaus gyventojų

Show simple item record

dc.contributor.author Bojarskienė, Florentina
dc.date.accessioned 2017-08-21T08:07:01Z
dc.date.available 2017-08-21T08:07:01Z
dc.date.issued 2008
dc.identifier.uri http://repository.lsmuni.lt/handle/1/60108
dc.description.abstract Darbo tikslas – nustatyti vidutinio amžiaus Kauno miesto žmonių lęšiuko pokyčius ir kataraktos ryšį su akių ir socialiniais veiksniais, lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksniais, metabolinio sindromu ir išemine širdies liga. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti akies lęšiuko drumsčių (kataraktos) dažnį Kauno miesto vidutinio amžiaus (35–64 metų) žmonių imtyje; įvertinti kataraktos tipus ir stadijas. 2. Nustatyti kataraktos ir jos tipų ryšį su rainelės spalva, akių refrakcija, pseudoeksfoliaciniu sindromu ir su amžiumi susijusia makulopatija. 3. Nustatyti kataraktos ir jos tipų ryšį su darbo sąlygomis ir išsilavinimu. 4. Nustatyti kataraktos ir jos tipų ryšį su lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksniais (arterine hipertenzija, angliavandenių apykaitos sutrikimu, nutukimu, dislipidemijomis, rūkymo įpročiais). 5. Nustatyti kataraktos ir jos tipų ryšį su metaboliniu sindromu ir išemine širdies liga. 6. Įvertinti rizikos veiksnių sąsają su katarakta ir branduolinio tipo katarakta (logistinės regresijos metodu). Darbo metodai. Tiriamųjų kontingentas – tai 1403 vidutinio amžiaus, 35–64 metų, Kauno miesto gyventojai: 626 vyrai ir 777 moterys, kurie dalyvavo 2001–2002 m. Kauno medicinos universiteto Kardiologijos instituto Populiacinių tyrimų laboratorijos atliktoje mokslinėje studijoje MONICA 4 (temos vadovė – prof. habil. dr. S. Domarkienė). Asmenys sutikę dalyvauti tyrime, buvo apklausiami pagal standartizuotą Pasaulinės Sveikatos Organizacijos (PSO) rekomenduotą epidemiologinę anketą. Pirminius duomenis apie studijos dalyvius (anketiniai duomenys, amžius, nusiskundimai, persirgtos ligos, rūkymo įpročiai ir kt., arterinis kraujospūdis, ūgis kūno masė, kūno masės indeksas, liemens apimtis ir kt.) rinko Populiacinių tyrimų laboratorijos bendradarbiai. Biocheminius tyrimus (lipidų koncentracijas kraujo serume) atliko Kardiologijos instituto Lipidų ir Oksidacinio streso žymenų tyrimo grupės darbuotojai. Gliukozės tolerancijos testą atliko Endokrinologijos instituto bendradarbiai. Metabolinis sindromas nustatytas remiantis 2003 metais Europos konsultantų ir JAV Nacionalinės cholesterolio mokymo programos (NCEP/ATP III) ekspertų pateiktas rekomendacijas. Oftalmologiniams tyrimams buvo kviesti visi MONIKA 4 respondentai, išaiškinus jiems atliekamo tyrimo tikslą ir svarbą. Tyrimų bazė – Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų instituto Oftalmologijos laboratorija. Oftalmologiniame tyrime dalyvavo 1357 žmonės (597 vyrai, 760 moterys), kurie sudarė 95,2 proc. nuo visų studijos respondentų. Tiriamieji buvo apklausti apie nusiskundimus dėl regėjimo aštrumo pablogėjimo ar kitų regėjimo organų veiklos sutrikimų, persirgtas akių ligas, akių traumas, operacijas, lašinamus vaistus, korekcinių akinių nešiojimą, šeimyninį paveldimumą, išsilavinimą, darbo sąlygas. Atliktas standartinis pilnas oftalmologinis ištyrimas. Lęšiuko drumstys buvo nustatomos, remiantis spalvotomis standartinėmis fotografijomis, šiuo metu plačiausiai naudojamomis epidemiologiniuose tyrimuose – LOCS III metodika (Chylack. Ir kt., 1993). Rezultatai Ištyrus (35–64 metų) 1346 Kauno gyventojus, katarakta nustatyta 247 asmenims (18,4 proc.): 107 vyrams (18,0 proc.) ir 140 moterų (18,6 proc.). Kataraktos dažnis reikšmingai didėjo su amžiumi (p<0,05). I stadijos katarakta nustatyta 13,1 proc., II stadijos – 4,3 proc. ir III stadijos – 1,0 proc. tiriamųjų. Tarp sergančių katarakta sudrumstėjęs lęšiukas abiejose akyse nustatytas 229 asmenims (92,7 proc.): 100 vyrų (93,5 proc.) ir 129 moterims (92,1 proc.). Sudrumstėjęs lęšiukas tik vienoje akyje – 18 asmenų (7,3 proc.): 7 vyrams (6,5 proc.) ir 11 moterų (7,9 proc.). 72,9 proc. tiriamųjų, sergančiųjų katarakta, drumstys abiejose akyse jau buvo pasiekusios kataraktos išsivystymo laipsnį. Tarp visų tiriamųjų visiškai skaidrūs lęšiukai rasti 1713 akių (63,7 proc.), likusiuose 978 akių lęšiukuose (36,3 proc.) rasti įvairūs lęšiukų drumsčių tipai. Reikšmingo įvairių tipų drumsčių dažnio skirtumo tarp dešinės ir kairės akies nenustatėme. Daugiausia nustatyta branduolinio tipo lęšiukų drumsčių – 751 lęšiukas (27,9 proc.). Šio tipo drumsčių dažnis su amžiumi reikšmingai didėjo ir tarp vyrų, ir tarp moterų (p<0,001). Tarp tiriamųjų, sergančiųjų katarakta taip pat vyravo branduolinio tipo lęšiuko drumstys – 320 lęšiukai (64,8 proc.). Antroje vietoje nustatyta žievinio tipo – 75 lęšiukai (15,2 proc.). Trečioje vietoje – mišraus tipo – 47 lęšiukai (9,5 proc.). Mažiausiai nustatyta UžPK tipo – 19 lęšiukų (3,8 proc.). Afakijos – 5 atvejai (1,0 proc.), o pseudofakijos – 7 atvejai (1,4 proc.). Tarp tiriamųjų, sergančiųjų katarakta „grynoji“ katarakta buvo nustatyta 188 tiriamiesiems (76,1 proc.), „negrynoji“ – 59 tiriamiesiems (23,9 proc.). Epidemiologiniuose tyrimuose, analizuojant įvairių rizikos veiksnių poveikį akies lęšiuko būklei, sergantieji katarakta, esant skirtingo tipo drumstims, yra priskiriami vienam kataraktos tipui – tokiam, kuris yra akyje su toliau pažengusia ligos eiga. Tarp vyrų ir moterų, sergančių katarakta, daugiausia nustatyta atvejų su branduoline 151 asmeniui (61,1 proc.) katarakta. Žievinė – 52 asmenims (21,1 proc.), mišri – 26 (10,5 proc.), UžPK – 13 (5,3 proc.). Operuota – 5 (2,0 proc.). Reikšmingo skirtumo tarp kataraktos ar jos tipų dažnio ir rainelės spalvos nenustatyta nei tarp vyrų, nei tarp moterų. Trumparegystė kataraktos dažnį didino visiems tiriamiesiems, bet reikšmingai tik moterims (ŠS=1,76 (95 proc. PI 1,03–3,01); p=0,039). Toliaregystė kataraktos dažnį reikšmingai didino ir vyrams ŠS=2,42 (95 proc. PI 1,39–4,44); p=0,002, ir moterims ŠS=4,58 (95 proc. PI 2,76–7,61); p<0,001. Tarp moterų su toliaregyste, kataraktos dažnis buvo reikšmingai didesnis nei tarp vyrų su toliaregyste (ŠS=2,04 (95 proc. PI 1,08–4,11) (p=0,044)). Toliaregystė branduolinio ir žievinio tipo kataraktos dažnį didino tiek vyrams tiek moterims, bet reikšmingai tik moterims (atitinkamai: ŠS=4,32 (95 proc. PI 2,39–7,81) (p<0,001)) ir (ŠS=2,76 (95 proc. PI 1,12–6,66) (p=0,024)). AM kataraktos dažnį reikšmingai didino tiek tarp vyrų (ŠS=2,40 (95 proc. PI 1,18–4,83) (p=0,013)), tiek tarp moterų (ŠS=2,50 (95 proc. PI 1,20–5,16) (p=0,012)). AM branduolinio tipo kataraktos dažnį didino visiems tiriamiesiems, bet reikšmingai tik tarp vyrų (ŠS=3,39 (95 proc. PI 1,59–7,16) (p=0,001)). PES kataraktos dažnį didino visiems tiriamiesiems, bet reikšmingai tik tarp vyrų (ŠS=3,64 (95 proc. PI 1,62–8,14) (p=0,001)). Taip pat PES didino ir branduolinio tipo kataraktos dažnį ir reikšmingai taip pat tik tarp vyrų (ŠS=3,36 (95 proc. PI 1,36–8,10) (p=0,006)). Kenksminga profesija kataraktos dažnį reikšmingai didino tik tarp vyrų (ŠS=1,82 (95 proc. PI 1,16–2,87); p=0,009) ir ypač šis skirtumas pasireiškė tarp vyrų dirbančių su UV spinduliais (ŠS=2,98 (95 proc. PI 1,10–7,87); p=0,029) ir cheminėm toksinėm medžiagomis (ŠS=2,21 (95 proc. PI 1,17–4,16); p=0,013). Kenksminga profesija reikšmingai didino ir branduolinio tipo kataraktos dažnį (ŠS=1,93 (95 proc. PI 1,13–3,30) (p=0,015)) tik tarp vyrų. Išsilavinimas atvirkščiai buvo susijęs su kataraktos dažniu ir tarp vyrų, ir tarp moterų (35–64 m.): dažnis tarp vidurinį (tarp vyrų ir moterų atitinkamai – ŠS=0,35 (95 proc. PI 0,18–0,66); p=0,001) ir (ŠS=0,39 (95 proc. PI 0,20–0,08); p=0,008), aukštesnįjį (atitinkamai: ŠS=0,19 (95 proc. PI 0,09–1,76); p<0,001) ir (ŠS=0,26 (95 proc. PI 0,13–0,52); p<0,001) ir aukštąjį išsilavinimą (atitinkamai: ŠS=0,23 (95 proc. PI 0,11–0,46); p<0,001) ir (ŠS=0,30 (95 proc. PI 0,15–0,60); p=0,001) turinčių tiriamųjų, buvo reikšmingai mažesnis palyginus su kataraktos dažniu tarp nebaigtą vidurinį išsilavinimą turinčiais tiriamaisiais. Išsilavinimas taip pat buvo atvirkščiai susijęs su branduolinio tipo kataraktos dažniu ir tarp vyrų ir tarp moterų: kataraktos dažnis tarp tiriamųjų su nebaigtu viduriniu išsilavinimu, buvo didesnis palyginus su šio tipo kataraktos dažniu tarp vidurinį (tarp vyrų ir moterų atitinkamai – ŠS=2,14 (95 proc. PI 0,99���4,60); p=0,054) ir (ŠS=1,64 (95 proc. PI 0,70–3,77); p=0,298), aukštesnįjį (atitinkamai: ŠS=3,4 (95 proc. PI 1,43–8,12); p=0,004) ir (ŠS=3,10 (95 proc. PI 1,29–7,42); p=0,009) ir aukštąjį išsilavinimą (atitinkamai: ŠS=3,26 (95 proc. PI 1,38–7,67); p<0,005) ir (ŠS=2,45 (95 proc. PI 1,03–5,75); p=0,041), turinčiais tiriamaisiais. Žievinio tipo kataraktos dažniai reikšmingai skyrėsi tik tarp vyrų: šio tipo kataraktos dažnis tarp vyrų su nebaigtu viduriniu išsilavinimu, buvo didesnis palyginus su dažniu tarp vidurinį (ŠS=3,56 (95 proc. PI 1,15–11,03) (p=0,024)), aukštesnįjį (ŠS=11,93 (95 proc. PI 2,24–84,09) (p=0,001)) ir aukštąjį išsilavinimą (ŠS=12,30 (95 proc. PI 2,32–86,68) (p=0,001)) turinčiais vyrų. Mišraus tipo kataraktos dažnis reikšmingai skyrėsi tik tarp moterų: šio tipo kataraktos dažnis tarp moterų su nebaigtu viduriniu išsilavinimu, buvo didesnis palyginus su dažniu tarp aukštesnįjį (ŠS=10,41 (95 proc. PI 1,58–84,42) (p=0,007)) ir aukštąjį išsilavinimą (ŠS=6,40 (95 proc. PI 1,16–37,39) (p=0,027)) turinčių moterų. Tiriant lėtinių neinfekcinių rizikos veiksnių sąsają su katarakta nustatyta, kad AH reikšmingai didino kataraktos dažnį ir tarp vyrų, ir tarp moterų (35–64 m.) (atitinkamai: ŠS=1,63 (95 proc. PI 1,04–2,54); p=0,031) ir ŠS=1,68 (95 proc. PI 1,14–2,48); p=0,008)). AAS kataraktos dažnį reikšmingai didino tarp vyrų (35–64 m.) (ŠS=2,27 (95 proc. PI 1,36–3,79;) p=0,002) ir šis skirtumas labiausiai išryškėjo vyriausioje 54–64 metų grupėje (ŠS=2,26 (95 proc. PI 1,13–4,51) (p=0,019)). Tarp moterų AAS kataraktos dažnį didino ribiniu reikšmingumo lygiu (ŠS=1,64 (95 proc. PI 0,99–2,70); p=0,056). Nutukimas kataraktos dažnį reikšmingai didino tik tarp moterų (ŠS=1,77 (95 proc. PI 1,20–2,61); p=0,004) ir taip pat mišraus tipo kataraktos dažnį tik tarp moterų (ŠS=6,57 (95 proc. PI 1,71–29,54) (p=0,003)). Prie dislipidemijų buvo priskirtas bendrojo cholesterolio, MTL–cholesterolio ir trigliceridų koncentracijos padidėjimas ir DTL–cholesterolio koncentracijos sumažėjimas. Hchol kataraktos dažnį (ŠS=2,12 (95 proc. PI 1,43–3,14);
dc.description.abstract AIM OF PRESENT STUDY. To estimate the prevalence of the cataract in the random sampling in population-based sample of middle-aged (35 to 64 years) Kaunas urban citizen and relation between cataract and ocular factors, risk factors of non-communicable diseases, metabolic syndrome and ischemic heart diseases. TASK OF PRESENT STUDY. 1. To determine the prevalence of lens opacities among random sampling middle-aged (35 to 64 years), to evaluate stage and type of age-related cataract and its distribution in the groups of age and gender; 2. To evaluate the relationship between cataract and ocular factors (colour of the iris, refraction of the eyes, pseudoexfoliation syndrome and age-related maculopathy; 3. To evaluate the relationship between cataract and occupational environment and education level; 4. To evaluate the relationship between cataract and risk factors of non-communicable diseases (arterial hypertension, obesity, impaired glucose tolerance, dyslipidaemia, smoking); 5. To evaluate the relationship between cataract and metabolic syndrome and ischemic heart diseases; 6. To evaluate the influence of risk factors on cataract and on nuclear type of cataract (by method of logistic regression analysis). SUBJECT OF THE STUDY. The survey according to the WHO MONICA-4 study (MONItoring of trends and determinants in CArdiovascular disease) protocol was carried out in Kaunas city (Lithuania) from 2001 to 2002 by researchers from the Institute of Cardiology of Kaunas University of Medicine. A total of 1403 persons were screened (626 men and 777 women: response rate was 62.4 %). There were no significant differences by age and gender between participants and non-participants of the WHO MONICA study. A random sample of subjects aged 35 to 64 years was selected. The sample was stratified by age and sex so that at least 200 men and women would be screened in every 10-year age group (35–44, 45–54, 55–64 years). A standardized World Health Organization questionnaire covering the medical history was administered (WHO MONICA Project, 1990). Ophthalmologic investigation was performed on 95.3 % of respondents in the random sample of health survey (1357 persons: 597 men, 760 women). The main reasons for refusing to take part in the investigation were subjective and objective (lack of interest because of no complaints of vision, tiredness or lack of time after long previous examination for main task of study, unpleasant memories of eye examination, associated with dilating of pupil, treatment of eyes in outpatient department and even low financial possibility to come for investigation next day). Distribution of participants and non participants in ophthalmologic investigations according to gender and age did not differ. Data of 11 people (3 men and 8 women) were found ineligible and were excluded from the further analysis (reasons of ineligibility – acute eye inflammation, traumatic cataract, inadequate view due to insufficient pupil dilatation, lack of information about general health status and etc.). Finally, overall ophthalmologic study included 1346 middle-aged 35–64 year old 594 men and 752 women. The ophthalmologic investigation was performed by the scientific staff of the Laboratory of Ophthalmology of the Institute for Biomedical Research of Kaunas University of Medicine. OPHTHALMOLOGIC INVESTIGATIONS. Participants of the health survey were interviewed about complaints of vision or other eye disorders, diseases, refractive errors, family history, injury, operation, medical treatment, occupational environment and education level. Exposure to sun, work by computer, UV radiation, high temperature and chemical-toxically materials were considered as harmful occupational environment. Different education level as incomplete secondary education, secondary education, higher education and university education was definite. Incomplete secondary education and secondary education was considered as low education. Participants underwent a comprehensive ophthalmic examination, which included distant visual acuity test, using the chart of C optotypes arranged after the Snellen principle, subjective refraction with spherical and cylindrical lens, Schiotz tonometry (Riester, Germany) under local anaesthesia with 0.5 % proparacaine hydrochloride eye drops, anterior eye segment examination by slit lamp, lens grading and stereoscopic fundus examination using a slit lamp biomicroscope and indirect ophthalmoscope with a „superfield lens“ (Volk, Mentor, OH) after pupil dilatation. Baseline refraction data were used for analyses of refractive error. The baseline refractive state was defined as the spherical equivalent refraction (SER), calculated by the algebraic addition of the best corrected spherical refraction and half the cylindrical refraction. Emmetropia was defined as SER between +1.0 and −1.0 D, hyperopia as >+1.0 D and myopia as <−1.0 D. Three types of the iris colours (blue, green and brown), pseudoexfoliation syndrome (PES) (as the presence of the pseudoexfoliation on iris, anterior lens capsule and etc. in at least one eye) and age-related maculopathy (ARM) (as the presence of early or late stages of ARM in at least one eye) were determined at slip lamp. The grading of lens opacity was performed by a trained ophthalmologist, according to a written standard protocol, using Lens Opacity Classification System III (LOCS III). LOCS III was used to measure the degree of nuclear, cortical and posterior subcapsular opalescence (PSC), with possible grades ranging from 0.1 to 5.9 for cortical and PSC opacities and from 0.1 to 6.9 for nuclear opacities. The participant was examined at slip lamp (CARL ZEIS Germany), (angle 45 degree – for nuclear assessment and angle 0 degree – for cortical and subcapsular assessment) after dilatation of pupils ≥6 mm, with 0.5 % tropicamide eye drops (repeated twice if necessary). The presence and severity of specific lens opacity were compared and documented according to LOCS III standard photographs. Cataract was determined when nuclear opalescence (NO) and/or nuclear colour (NC) ≥2, and/or cortical (C) ≥2, and/or posterior subcapsular (P) ≥1 or mixed cataract (any combination of these) and/or a subject had cataract surgery not for congenital, traumatic or other complicated genesis in at least one eye. When data analysis dealt with subjects as well as type of cataract, this was done by the worse eye, if not indicated otherwise. Cataract surgery was determined when subject had cataract surgery in both eyes or subject had cataract surgery in one and clear lens in the other eye. Clear lens was detefined when nuclear opalescence (NO) and/or nuclear colour (NC) <1, and/or cortical (C) <1, and/or posterior subcapsular (P) <0.8. Severity of lens opacities was evaluated by stages using LOCS III standards: stage 1 – initial (score 2–3), stage 2 – moderate (score 4), the stage 3 – advanced (score 5–6). Cataract surgery was attributing to the stage 3. The person with bilateral cataract and different stages of lens opacities in both eyes was attributed to the stage by his/her „worse” eye. INTERVIEW AND RESEARCH OF HEALTH PARAMETERS. Primary data of subjects personal data (arterial blood pressure, height, weigh, body mass index, waist ratio, smoking habits, drug applications) were collected by researchers of Laboratory of a Population Investigations. Biochemical investigations (triglycerides, total cholesterol, high-density lipoprotein (HDL)-cholesterol, low-density lipoprotein (LDL)-cholesterol in blood serum) were performed in Scientific Group of research of Lipids and Oxidative Stress Markers. Glucose tolerance test was performed by researches from Institute of Endocrinology. Information on smoking habits was obtained with the use of a standard questionnaire. Cigarette-smoking status at the time of the examination was determined as follow: a subject was classified as current smoker if he/she smoked at least one cigarette per day; and as being a former smoker if he/she had smoked at least one cigarette per day in his/her lifetime but had stopped smoking 6 month before the examination. Never smokers – if he/she never smoked in his/her life, occasionally smokers – if he/she smoked rather than one cigarette per day. Body weight and height were measured in light clothing without shoes: height and waist ratio was measured by standard meter of 0.5 cm accuracy and weight – with medical a pair of scales of 100 g accuracy. Body mass index (BMI) was calculated as body weight (kg) divided by height squared (m2). Obesity was defined as BMI ≥30 kg/m2. Central obesity was defined as waist circumference was >102 cm for men and >88 cm for women. Arterial blood pressure was measured two times accuracy of 2 mm, and the mean values were used for the analysis. Higher arterial blood pressure was defined as systolic blood pressure of ≥130 and/or diastolic blood pressure of ≥85 mmHg. Arterial hypertension was defined as systolic blood pressure was ≥140 mmHg and/or diastolic blood pressure was ≥90 mmHg or current use of antihypertensive medication 2 weeks before the measurements. Ischemic heard diseases was defined as: 1) Myocardial infarction was revealed by medical history or ECG Minnesota code 1-1, 1-2; 2) Angina pectoris was defined as positive response to the Rose questionnaire for angina; 3) ECG-abnormalities were defined as any abnormality contained in the Minnesota code 1-3; 4-1, 2,3; 5-1, 2, 3; 6-1, 2; 7-1; 8-3. Biochemical analyses were done for responders (fasting for at least for 12 hours) on an empty stomach. Concentration of glucose in capillary blood was determined by individual glucometer „Gliucotrent“. Hyperglycaemia was defined as a fasting glucose level ≥6.1 mmol/L. Diabetes mellitus was revealed by medical history. Impairment glucose tolerance was defined as a hyperglycaemia and/or diabetes. The total cholesterol, serum triglycerides, low-density lipoprotein (LDL)-cholesterol and high-density lipoprotein (HDL)-cholesterol
dc.language.iso lit
dc.subject Katarakta
dc.subject Rizikos veiksniai
dc.subject Metabolinis sindromas
dc.subject Vidutinis amžius
dc.subject Cataract
dc.subject Risk factors
dc.subject Metabolic syndrome
dc.subject Middle-aged
dc.title Kataraktos ir jos rizikos veiksnių paplitimas tarp Kauno miesto vidutinio amžiaus gyventojų
dc.title.alternative The prevalence of lens opacities and its risk factors among middle-aged kaunas population
dc.type Daktaro disertacija


Files in this item

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record

Search repository


Browse

My Account