LITHUANIAN UNIVERSITY OF HEALTH SCIENCES LUHS LIBRARY REPOSITORY

Lėtinio paviršinės šlaunies arterijos užakimo gydymo subintimine angioplastika rezultatų įvertinimas

Show simple item record

dc.contributor.author Aleksynas, Nerijus
dc.date.accessioned 2017-08-21T08:22:52Z
dc.date.available 2017-08-21T08:22:52Z
dc.date.issued 2008
dc.identifier.uri http://repository.lsmuni.lt/handle/1/70049
dc.description.abstract Aterosklerozė, kaip arterijas pažeidžianti liga, žinoma jau daugelį metų. Periferinių arterijų okliuzinės ligos (PAOL) simptomus jaučia apie 27 milijonai žmonių Šiaurės Amerikoje ir Europoje. Nežiūrint gerėjančios PAOL diagnostikos, chirurginio, endovaskulinio ir medikamentinio gydymo, jos paplitimas toliau didėja. Ši liga ypač neigiamai veikia gyvenimo kokybę ir išgyvenamumą. Populiacijai senstant, 2040 metais žmonių, sergančių PAOL, skaičius padidės iki 22 proc.. Taigi, akivaizdžiai galime pastebėti, kad žmonėms senstant, daugėja PAOL sergančiųjų ir ši liga progresuoja, blogina žmonių gyvenimo kokybę bei didina mirštamumą ar sunkina gretutinių susirgimų eigą. Ilgėjant žmonių amžiui, jie turi daug gretutinių susirgimų. Todėl PAOL operacinis gydymas gali būti gyvybei pavojingas, nes sukelia gretutinių ligų pasunkėjimą. Šiuo metu šią problemą bandoma spręsti pritaikant endovaskulinius arterijų užakimo koregavimo metodus, kurie yra mažai invazyvūs, atliekami vietinėje nejautroje ir sąlyginai pigūs. Darbo tikslas: palyginti subintiminės angioplastikos (SA), arterijų šuntavimo operacijų ir perkutaninės transliuminalinės angioplastikos (PTA) gydymo rezultatus, esant paviršinės šlaunies arterijos lėtiniam užakimui bei įvertinti subintiminės angioplastikos rizikos veiksnius. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti subintiminės ir perkutaninės transliuminalinės angioplastikų bei arterijų šuntavimo operacijos ypatumus, gydant lėtinį paviršinės šlaunies arterijos užakimą. 2. Įvertinti subintiminės ir perkutaninės transliuminalinės angioplastikų bei arterijų šuntavimo operacijos pirminius rezultatus, gydant lėtinį paviršinės šlaunies arterijos užakimą. 3. Įvertinti subintiminės ir perkutaninės transliuminalinės angioplastikų bei arterijų šuntavimo operacijos artimuosius rezultatus, gydant lėtinį paviršinės šlaunies arterijos užakimą. 4. Nustatyti rizikos veiksnius, įtakojančius subintiminės ir perkutaninės transliuminalinės angioplastikų bei arterijų šuntavimo operacijos pirminius ir artimuosius rezultatus, gydant lėtinį paviršinės šlaunies arterijos užakimą. Ligoniai ir tyrimo metodika Mūsų tyrime dalyvavo 255 ligoniai, kurie buvo gydyti Kauno medicinos universiteto klinikose nuo 2002 m. lapkričio mėn. iki 2006 m. gruodžio mėn., diagnozavus PŠA užakimą bei esant įtraukimo į tyrimą kriterijų atitikimui. Minėtu laikotarpiu iš tyrimo "išėjo" 26 ligoniai: SA grupėje – 9, šuntavimo grupėje – 9, PTA grupėje – 8 (1 pav.) 1 pav. Mūsų tyrime dalyvavusių ligonių pasiskirstymas grupėse Ištyrėme 71 ligonį, kuriems buvo atliktos 73 SA dėl PŠA lėtinio užakimo. Siekiant įvertinti gydymo SA rezultatus, palyginome šią grupę su 2 kontrolinėmis grupėmis. Šuntavimo grupe, kurioje buvo 81 ligonis ("auksinis standartas" gydant PAOL) ir PTA grupe, kurioje buvo 75 ligoniai (įprastas endovaskulinis PŠA užakimo gydymo metodas, pradėtas naudoti anksčiau nei SA). Buvo vertinami pirminiai gydymo rezultatai pagal SA techninę sėkmę ir simptominį pagerėjimą. Artimieji ir atokieji gydymo rezultatai buvo vertinami pagal SA gydyto arterijos segmento pirminį ir pirminį asistuotą praeinamumą, kojų išsaugojimą ir ligonių mirštamumą. Gauti rezultatai palyginti su analogiškai vertintais PTA ir šuntavimo operacijos duomenimis. Norėdami įvertinti veiksnių poveikį į pirminius rezultatus, vertinome kaip veiksniai įtakoja SA techninę sėkmę, nes būtent nuo jos priklauso pirminiai rezultatai. Norėdami įvertinti veiksnių poveikį į SA artimuosius rezultatus, nustatėme kaip jie įtakojo pirminį ir pirminį asistuotą praeinamumus, nes kojų amputacijų ir ligonių mirštamumo dėl gydymo SA metodu nebuvo. Gauti rezultatai buvo palyginti su šuntavimo ir PTA grupių pirminius ir artimuosius rezultatus galėjusių įtakoti veiksnių poveikio rezultatais, nustatytais analogišku būdu kaip ir SA grupėje. Rezultatai Subintiminės ir perkutaninės transliuminalinės angioplastikų bei šuntavimo grupių ligonių palyginimas prieš gydymą Apžvelgiant SA ir kontrolinių grupių duomenis prieš gydymą, nustatėme, jog ligoniai statistiškai reikšmingai nesiskyr�� pagal demografinius ir aterosklerozę skatinančius veiksnius, KŽI prieš gydymą, medikamentų vartojimą bei rizikos veiksnių kiekį. Vienintelėje SA grupėje prieš gydymą buvo ligonių, kuriems anamnezėje nustatyti užakę šlaunies - pakinklio arterijų šuntai, o tai yra reikšmingai daugiau lyginant su šuntavimo ir PTA grupėmis (p<0,05). Po angiografinio ištyrimo nustatėme, jog SA gydytų ligonių PŠA užakimų ilgio vidurkis statistiškai reikšmingai didesnis nei šuntavimo (p=0,024) bei PTA grupių ligonių (p<0,001). Lygindami PŠA užakimų tipus, suskirstytus pagal TASC rekomendacijas, tarp SA, šuntavimo ir PTA grupių ligonių, statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatėme. Lyginant grupes pagal ilgų (≥10 cm) PŠA užakimų skaičių, nustatėme, jog SA grupėje ilgų užakimų buvo statisti��kai reikšmingai daugiau nei PTA grupėje (p=0,0219), bet statistiškai reikšmingai nesiskyrė nuo šuntavimo grupės (p=0,95), o PTA grupėje jų buvo statistiškai reikšmingai mažiau nei šuntavimo grupėje (p=0,022). Užakusių blauzdų arterijų skaičius, užakimo kalcifikacijų ir stentų implantavimo skaičius tarp SA, šuntavimo ir PTA grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Vertinant PŠA būklę prieš užakimą nustatėme, jog "įėjimo bigių" SA grupėje buvo statistiškai reikšmingai mažiau nei PTA grupėje (p=0,009), bet nesiskyrė reikšmingai nuo šuntavimo grupės (p=0,44). Pagal šį požymį PTA ir šuntavimo grupės statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p=0,063). Subintiminės ir perkutaninės transliuminalinės angioplastikų bei šuntavimo grupių ligonių pirminių gydymo rezultatų palyginamoji analizė Po atliktos SA užčiuopti pakinklio arterijos pulsaciją gydytoje kojoje pavyko 72,6 proc. ligonių, o tai statistiškai reikšmingai mažiau nei šuntavimo grupėje (p=0,008), bet reikšmingai nesiskiria nuo PTA grupės. PTA grupėje pakinklio arterijos pulsacija kojoje po gydymo čiuopiama statistiškai reikšmingai rečiau nei šuntavimo grupėje (p=0,01). Gydant SA techninių sėkmių buvo statistiškai reikšmingai mažiau nei šuntavimo grupėje (p=0,02), bet statistiškai nereikšmingai daugiau nei PTA grupėje (p=0,3). Šuntavimo grupės techninių sėkmių buvo statistiškai reikšmingai daugiau nei PTA grupėje (p=0,001). SA grupės ligonių ∆KŽI vidurkis, simptominis gydytos kojos pagerėjimas nesiskiria statistiškai reikšmingai (p>0,05) nuo šuntavimo ir PTA grupių ligonių. Komplikacijų skaičius SA grupėje buvo statistiškai nereikšmingai mažesnis nei šuntavimo bei PTA grupėse (p>0,05). Ligonių, gydytų SA, lovadienių vidurkis statistiškai reikšmingai mažesnis už šuntavimo (p<0,001) ir PTA (p=0,025) grupių lovadienių vidurkius. Nustatėme, jog gydant lėtinį PŠA užakimą SA, tikimybė įvykti techninei sėkmei yra 5,555 karto statistiškai reikšmingai didesnė nei techninei nesėkmei, o gydant PTA – tikimybė įvykti techninei sėkmei yra 0,613 karto didesnė nei įvykti techninei nesėkmei, bet statistinio reikšmingumo nenustatėme. Subintiminės ir perkutaninės transliuminalinės angioplastikų bei šuntavimo grupių ligonių artimųjų ir atokiųjų gydymo rezultatų palyginamoji analizė Pirminio praeinamumo vidurkiai grupėse buvo: SA - 12,41 (9,2) mėn., šuntavimo - 13,63 (8) mėn., PTA - 12,54 (12,1) mėn. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp jų nėra (p>0,05). Lygindami SA ir šuntavimo grupės pirminio praeinamumo tikimybes nustatėme, jog SA pirminio praeinamumo tikimybė yra statistiškai reikšmingai blogesnė nei šuntavimo grupės, o lyginant SA ir PTA pirminio praeinamumo tikimybes nustatėme, jog SA pirminio praeinamumo tikimybė yra statistiškai reikšmingai geresnė nei PTA grupės. Pirminio asistuoto praeinamumo vidurkiai grupėse: SA – 13,52 (8,8) mėn., šuntavimo – 14,15 (7,8) mėn., PTA – 13,87 (9,4) mėn. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp jų nėra (p>0,05). Lygindami SA ir šuntavimo grupės pirminio asistuoto praeinamumo tikimybes nustatėme, jog SA pirminio asistuoto praeinamumo tikimybė yra statistiškai reikšmingai blogesnė nei šuntavimo grupės, o lyginant SA ir PTA pirminio asistuoto praeinamumo tikimybes nustatėme, jog SA pirminio asistuoto praeinamumo tikimybė yra statistiškai reikšmingai geresnė nei PTA grupės. Stebėjimo laikotarpiu SA ir kontrolinėse grupėse nebuvo atlikta nei vienos kojos amputacijos ir nebuvo mirčių, kurios būtų tiesiogiai susijusios su šių gydymo metodo panaudojimu. Subintiminės angioplastikos ir kontrolinių grupių ligonių gydymą įtakojančių veiksnių nustatymas Nustatėme, jog šuntavimo grupėje techninės nesėkmės įvyksta statistiškai reikšmingai dažniau, kai yra užakę visos 3 blauzdos arterijos (p=0,026), o PTA grupėje ilgų užakimų grupėje technini�� nesėkmių yra statistiškai reikšmingai daugiau nei trumpų užakimų grupėje (p=0,007), bei techninės nesėkmės įvyksta statistiškai reikšmingai dažniau, kai PŠA užakimas yra su kalcifikacijos požymiais (p=0,003). SA grupėje statistiškai reikšmingai dažniau techninės nesėkmės įvyksta kai yra užakimo kalcifikacijos požymiai (p=0,002). Be to, nustatėme, jog esant užakimo kalcifikacijos požymiams techninės nesėkmės tikimybė SA grupėje padidėjo statistiškai reikšmingai 12,22 karto. Šuntavimo grupėje, kai užakus 1 blauzdos arterija, techninės nesėkmės tikimybė padidėjo 1,321 karto, o daugėjant užakusių blauzdos arterijų skaičiui nesėkmės tikimybė taip pat padidėjo – užakus 2 blauzdos arterijoms 1,585 karto, užakus 3 blauzdos arterijoms 2,06 karto, bet ši tendencija yra statistiškai nereikšminga. PTA grupėje, esant užakimo kalcifikacijos požymiams techninės nesėkmės tikimybė padidėjo statistiškai reikšmingai 6,8 karto, o kai užakimo ilgis yra ≥10 cm, techninės nesėkmės tikimybė padidėjo statistiškai reikšmingai 6,88 karto. Gauti rezultatai rodo, jog pasirinkti veiksniai mūsų tyrime statistiškai reikšmingo poveikio į SA ir šuntavimo operacijos pirminį praeinamumą neturėjo. PTA grupėje nustatėme, jog pirminio praeinamumo vidurkis buvo statistiškai reikšmingai blogesnis ligoniams, kurių PŠA užakimo ilgis buvo ≥10cm (p=0,011), nustatyti užakimo kalcifikacijos požymiai (p=0,0
dc.description.abstract The Aim The aim of this study is to compare the results of subintimal angioplasty (SA), the bypass surgery and percutaneus transluminal angioplasty (PTA) in treatment of the chronic occlusion of superficial femoral artery (SFA) and determine risk factors of subintimal angioplasty. The objectives: 1. To evaluate peculiarity of subintimal and percutaneus transluminal angioplasty and arterial bypass surgery in treatment the chronic occlusion of superficial femoral artery. 2. To evaluate the primary results of subintimal and percutaneus transluminal angioplasty and arterial bypass surgery in treatment the chronic occlusion of superficial femoral artery. 3. To evaluate the early results of subintimal and percutaneus transluminal angioplasty and arterial bypass surgery in treatment the chronic occlusion of superficial femoral artery. 4. To determine risk factors predicting the primary and the early results of chronic superficial femoral artery occlusion treatment by means of subintimal and percutaneus transluminal angioplasty and the arterial bypass surgery. 2.1. Patients The prospective clinical study is being performed at the Department of Vascular Surgery of the Clinic of Cardiac, Thoracic and Vascular Surgery of Kaunas University of Medicine. The study was started in November 2002 and ended on December 2006. We had 255 patients admitted to the clinic during this period of time due to the occlusion of SFA, which matched the criteria of the study. The patients were split into 3 groups according to the method of treatment that was applied: 1. The SA group – 73 patients. 2. Femoro – poplitael bypass surgery group – 81 patients. 3. The PTA group – 75 patients. 4. CONCLUSIONS 1. The mean of SFA occlusion length in subintimal angioplasty group was bigger than that in the bypass (p=0.024) and percutaneus transluminal angioplasty (p<0.001) groups. In subintimal angioplasty group there were statistically significantly less patients with “flush” occlusions than in percutaneus transluminal angioplasty group (p=0.009). No other differences were revealed when the comparison of the definite factors was studied in all three patients groups (p>0.05). 2. The technical success rate in subintimal angioplasty group was lower than in the bypass grafting group (p=0.02) and higher then in percutaneus transluminal angioplasty group, but there were not statistically significant (p=0.3). The symptomatic improvement among the patients after subintimal angioplasty was not different then in bypass grafting and percutaneus transluminal angioplasty groups (p>0.05), even if statistically significant difference between the bypass grafting and percutaneus transluminal angioplasty group patients has been evaluated (p=0.003). The mean of the days spent in the hospital among subintimal angioplasty patients is statistically significantly less than that among the patients after bypass grafting (p<0.001) and those of percutaneus transluminal angioplasty group (p=0.025). The complications rate was lower in subintimal angioplasty group then in the bypass grafting (p=0.52) and percutaneus transluminal angioplasty groups (p=0.75), but there were not statistically significant. 3. The probabilities of primary (p<0.001) and primary assisted (p<0.001) patencies in subintimal angioplasty patients were statistically significantly higher than in percutaneus transluminal angioplasty group (p=0.002), yet significantly lower then in the bypass group patients (p=0.007). 4. The initial outcomes in subintimal angioplasty group were negatively influenced calcification at the superficial femoral artery occlusion (p=0.002), in case of the bypass surgery risk factor was the occlusion of all three tibial arteries (p=0.026), in percutaneus transluminal angioplasty group - the length of occlusion of superficial femoral artery ≥10 cm (p=0.007) and the presence of calcification (p=0.003). We did not find any factors that predicted short – term outcomes in subintimal angioplasty and bypass groups, while the short – term outcomes in percutaneus transluminal angioplasty group were negatively influenced by the length of occlusion of superficial femoral artery ≥10 cm (p=0.005) and the calcification at the superficial femoral artery occlusion (p=0.033).
dc.language.iso lit
dc.subject Paviršinė šlaunies arterija
dc.subject Subintiminė angioplastika
dc.subject Įvertinimas
dc.subject Rezultatai
dc.subject Lėtinis
dc.subject Superficial femoral artery
dc.subject Subintimal angioplasty
dc.subject Evaluation
dc.subject Treatment
dc.subject Chronical
dc.title Lėtinio paviršinės šlaunies arterijos užakimo gydymo subintimine angioplastika rezultatų įvertinimas
dc.title.alternative Evaluation of subintimal angioplasty treatment of superficial femoral artery chronical occlusion
dc.type Disertacijos santrauka


Files in this item

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record

Search repository


Browse

My Account