LITHUANIAN UNIVERSITY OF HEALTH SCIENCES LUHS LIBRARY REPOSITORY

Number of physicians and requirement for health care services: systematic modelling

Show simple item record

dc.contributor.author Buivydienė, Jurgita
dc.date.accessioned 2017-08-21T08:25:20Z
dc.date.available 2017-08-21T08:25:20Z
dc.date.issued 2010
dc.identifier.uri http://repository.lsmuni.lt/handle/1/70103
dc.description.abstract Ensuring of balance of requirement and demand of health care services as well as planning of human resources for health (HRH) are main functions of health care systems. They are complex challenges which can be solved not only by means of administrative management but scientific research as well. HRH consist the majority of costs in health care systems, therefore its planning should not be just sporadic event or reaction to crisis, but rather effective, long-term and permanent process. Aim. To design the package of measures, which would enable to provide forecasts about HRH supply and requirement at national, regional, and municipal level. Material and methods. Data on fulfilling of restructuring plans were reported by counties and collected by ministry of health. Analysis included both factual and achievements indicators in 2002 and 2005 as set in restructuring plans. HRH in terms of plans were described in following indicators: number of GPs, GP municipal coverage, number of physicians specialists, and number of nursing specialists. This was analysed at national and counties levels. Data on number of physicians and services in Alytus county were drawn from regional patients funds database. Data on number of physicians and services at national level, major and minor counties were achieved from national health information center. Demographic indicators and forecasts were based on national department of statistics. Results. Following the restructuring plans, GP municipal coverage was increasing while number of physicians specialists was decreasing. In 2002–2008, the population of Lithuania decreased, while the number of services and physicians was increasing. For 2015 it is forecasted that in Alytus county the number of services will change depending on specialities and population subgroups. Conclusions. Changes of HRH supply in 2002–2005 show that restructuring of health care settings was not the only factor influencing HRH supply and therefore not all indicators set in restructuring plans were achieved. The population in 2002–2008 decreased while number of in-patient visits was increasing. This study revealed that changes in total number of physicians through 2002–2008 were determined by increasing requirement of health care services in major counties and other factors in minor counties. Thus, the total number of physicians in minor counties stood almost stable. In this period, the number of GPs and their services considerably increased. Evaluation of new model of balance between supply and requirement of health services showed that multivariate regression functions can be used in forecasting the requirement. This model enables to forecast requirement of certain specialities and use it at national, regional, municipal, and local (health care setting) levels. Institutions in charge of supply of physicians can use this model in planning of adequate number of physicians. Comparison of forecasts based on this new systemic model of balance in supply and requirement and forecasts based on NIVEL model designed in the Netherlands shows that the former model accounts more the demand of health care services than the latter.
dc.description.abstract Sveikatos priežiūros sistemoje teikiamų paslaugų poreikio ir jų pasiūlos pusiausvyros užtikrinimas bei SPŽI pasiūlos planavimas yra svarbiausios sveikatos priežiūros sistemos funkcijos ir tuo pačiu sudėtingi uždaviniai, kurių sprendimams pasitelkiamos ne tik administracinės valdymo priemonės, bet ir mokslinė tiriamoji veikla. SPŽI taip pat sudaro didžiausią sveikatos priežiūros sistemos išlaidų dalį, todėl jų planavimas turi būti ne pavieniai sprendimai ištikus krizei, o efektyvus, ilgalaikis ir nenutrūkstantis procesas. Tikslas. Parengti prognozavimo priemonių paketą, skirtą gydytojų skaičiaus ir jų teikiamų paslaugų poreikio prognozavimui respublikos, regionų, rajonų ir sveikatos priežiūros įstaigų lygmenyse. Tiriamieji ir tyrimo metodika. Duomenys buvo renkami SAM, kur kiekviena apskritis pateikė savo Planų įgyvendinimo ataskaitas. Analizei buvo naudoti 2002 m. ir 2005 m. faktiniai duomenys ir lyginti su 2005 m. Planuose numatytais siekiniais. Planuose pasiūla buvo vertinta šiais SPŽI rodikliais: BPG skaičius, BPG aptarnaujamų savivaldybės gyventojų dalis, gydytojų specialistų skaičius, slaugos specialistų skaičius. Gautų duomenų analizė atlikta šalies ir apskričių mastu. Alytaus apskrities gydytojų skaičius ir jų suteiktos paslaugos pagal specialybes gautos iš TLK duomenų bazės. Lietuvos, didžiųjų ir mažųjų apskričių gydytojų suteiktas paslaugas ir gydytojų skaičius gauti iš LSIC duomenų bazės. Gyventojų skaičius ir gyventojų skaičiaus prognozės gautos iš SD. Rezultatai. Pagal restruktūrizacijos Planus didėjo BPG aptarnaujamų savivaldybės gyventojų dalis ir mažėjo gydytojų specialistų skaičius šalies mastu ir didžiosiose apskrityse. Lietuvos mastu 2002–2008 m. gyventojų skaičius mažėjo, o gydytojų suteiktų paslaugų ir gydytojų skaičius didėjo. Prognozuojama, kad gydytojų teikiamos paslaugos pagal amžiaus grupes ir lytį Alytaus apskrityje 2015 m. keisis priklausomai nuo gydytojo specialybės ir teikiamų paslaugų gyventojų amžiaus grupės. Išvados. SPŽI pasiūlos pokyčiai 2002–2005 m. parodo, kad tuo metu vykęs apskričių sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimas nebuvo vienintelis SPŽI pasiūlą įtakojantis veiksnys, todėl ne visi restruktūrizavimo Planų įgyvendinimo rodikliai buvo pasiekti. Nuo 2002 m. iki 2008 m. šalies gyventojų skaičius mažėjo, o ambulatorinių apsilankymų skaičius pas gydytojus kasmet didėjo. Šio tyrimo rezultatai parodė, kad bendro gydytojų skaičiaus pokyčius 2002–2008 m. didžiosiose apskrityse įtakojo augantis gyventojų poreikis sveikatos priežiūros paslaugoms, o mažosiose – ir kiti veiksniai, todėl bendras gydytojų skaičius mažosiose apskrityse 2002–2008 m. beveik nekito. Per šį laikotarpį ženkliai išaugo BPG skaičius ir gyventojų apsilankymų skaičius pas šiuos gydytojus. Sveikatos priežiūros paslaugų poreikio ir pasiūlos pusiausvyros modelio veikimo patikrinimo rezultatai parodė, kad daugiamatės regresinės funkcijos gali būti taikomos prognozuojant sveikatos priežiūros paslaugų poreikį. Mūsų modeliu parengtos gydytojų skaičiaus poreikio prognozės sudaro galimybes prognozuoti atskirų specialybių gydytojų skaičiaus poreikį ir naudoti šį modelį respublikos, regionų, rajonų ir sveikatos priežiūros įstaigų lygmenyse, o už gydytojų pasiūlą atsakingos institucijos gali ruošti planus tinkamai gydytojų pasiūlai užtikrinti. Palyginus sveikatos priežiūros paslaugų poreikio bandomasias prognozes, parengtas pagal mūsų aprašytą sisteminį sveikatos priežiūros paslaugų poreikio ir pasiūlos pusiausvyros modelio metodą, su prognozėmis, parengtomis pagal olandų modelio NIVEL metodą, prognozės parengtos pagal mūsų metodą tiksliau atspindi gyventojų poreikį sveikatos priežiūros paslaugoms, nei prognozės, parengtos pagal NIVEL metodą.
dc.language.iso eng
dc.subject Healthcare
dc.subject Healthcare services
dc.subject Human resources for healthcare
dc.subject Primary health care
dc.subject Sveikatos priežiūros žmonių ištekliai
dc.subject Sveikatos priežiūra
dc.subject Pirminė sveikatos priežiūra
dc.subject Gydytojų poreikis
dc.title Number of physicians and requirement for health care services: systematic modelling
dc.title.alternative Sisteminis gydytojų skaičiaus ir jų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio modeliavimas
dc.type Disertacijos santrauka


Files in this item

This item appears in the following Collection(s)

Show simple item record

Search repository


Browse

My Account